kažkada vienam žmogui į repliką, kad aš jo nepažįstu, atsakiau, kad pažįstu tiek,
kiek jis leido man jį pažinti. tik kaži kur yra ta riba ir ar ji išvis yra, ir kodėl vis kitiems žmonėms mes atrodome tokie skirtingi.
"gyvenime netekę sutikti tiek daug kalbančio žmogaus, kaip tu"
"tu tokia tyli ir uždara"
"tu juk ekstravertė!"
(paskutinis mane labai pralinksmino)
įdomu, kiek klaidingų įspūdžių apie kitus susidariusi aš ir kiek žmonių susidarę klaidingą nuomonę apie mane. o gal nėra nieko klaidingo, jei tam tikras įspūdis, padiktuotas tam tikros akimirkos, elgesio ar situacijos, nėra absoliutinamas.