2014 m. rugpjūčio 26 d., antradienis

petits moments. mano mažasis mielasis Vilniau





"labas rytas! aš jau jūsų pasigedau... kaip jūsų dviratis, ar pripūtėt padangas?" - klausia manęs spaudos kiosko fėja, kai atėjau pasipildyti savo e-bilieto.
"vakar nebuvo kaip jums pasakyti - jūsų mėlyna suknelė buvo prairusi ir ilgas siūlas kabojo! bet stovėjot pernelyg toli..."

ir daug kitų mažyčių mielų dialogų.
iškepsiu jai keksiukų.

miesto atmosferą kuria žmonės. be jų ir be asmeninių istorijų jis tėra gražus, bet paviršutinis, nepatirtas, neišgyventas.

taip jau pasitaikydavo, kad penktadieniais pirkdama "literatūrą ir meną" vis "pataikydavau" pas tą pačią moterį, kuri ilgainiui pradėjo mane atpažinti. ne kartą yra buvę, kad, užėjusi į kioską ir pamačiusi, kad jame šiandieną dirba ne ji, eidavau į kitą... rasdavau. džiugu, kad jau ilgą laiką ją galima sutikti viename ir tame pačiame:))

pažįstami nepažįstamieji - žmonių kategorija, su kuriais malonu susidurti ir palikti santykius toje erdvėje, toje situacijoje, neplėtojant jos ir nevystant bendravimo už tų mažų momentų ribų.

dažnai stebiu žmones, mėgstu tai daryti. kaip ir mintyse jiems linkėti visokių gražių dalykų. kurti istorijas apie juos bei įsivaizduoti, kokie gi jų gyvenimai. 

ir iš tikro kuo mažiau susierzini susidūręs su tokiais, su kuriais nenorėtum, ir kuo mažiau teiki tam reikšmės ir užmiršti apie juos tą pačią sekundę, tuo daugiau nutinka malonių mažų dalykų, praskaidrinančių visą dieną, o iš tikro daugiau nei dieną, nes gražūs nepažįstamųjų poelgiai šildo bet kada, kai tik juos prisimeni. ir nors kartais būna gaila, kad štai - išsiskirsit ir turbūt daugiau nebesusitiksit, bet galbūt tame ir nemaža dalis to gražaus įspūdžio, kuris galbūt ir būtų sugriautas. o gal ir ne.










tėtė apžiūrinėja mano šokių batelius


 prikepiau piknikui ant Lindyhop.lt stogo. žiūrėjom mokytojų,
 keliavusių po Ameriką (kai kurie ten viešėjo pusantro mėnesio) nuotraukas.
 kelis pavasario mėnesius trys mano rytai per savaitę prasidėdavo 7 ir 
tęsdavosi tame pačiame mano numylėtame klube. so fanatic.
(tėtė, pamatęs mano kojų raumenis, tada leptelėjo 
"ką tu su jom darai?" :D dabar gerokai praradus formą)





 truputį rūkas




 namų gamybos limonadas

beveik penklinė su natomis









Paris Through Pentax




                     


2014 m. rugpjūčio 25 d., pirmadienis

velomaratonas 2014





permerkti lietaus, bet įveikę 30 km!
mūsų turėjo būti gerokai daugiau, bet kiti lindyhoperiai pabūgo lietaus...
kitąmet tikrai kartosim! kadangi debiutas įvyko pačiomis 
nedėkingiausiomis oro sąlygomis, tad jau niekas manęs nebeišgąsdins:)

juokingiausias velomaratono momentas - miname paskutinį ratą, 
jau nebetoli finišas, ir bendramynikas man sako: 
"galėsi užsidėt pliusiuką - būsi numynus 30 km". aš: "o tai ne 10?" 

po to lėkiau lieti prakaitą repeticijoje Lindyhop.lt klube.
 dvi valandas. energingoji, ne kitaip.


pripozavom:)



 demonstruojam sausas nugaras
V.Ščiavinsko nuotr. (lrytas)





2014 m. rugpjūčio 19 d., antradienis

Nida. 2014





šiemet lygiai 20 metų, kai grįžtu į šią vietą.


 gervuogės iš miško. tradiciškai
 ir tradiciniai saldieji pusryčiai Preiloje







 bus ir iš juostinio




juokais vadinu save šunų fėja. nužiūriu kone kiekvieną, su kuriuo tenka prasilenkti, siunčiu šypsenas, kai kurie sureaguoja - net ir jei būna praėję pro mane, grįžta vizgindami uodegas, įremia priekines letenėles man į kojas ir leidžiasi pataršomi (o jei ir negrįžta prie manęs, tai lyžteli man ranką mums prasilenkiant). jų šeimininkams belieka tik laukti sustojus:))  
tikrai siunčiu šunims suprantamą gerą energiją!
o šis amerikietiškas spanielis nebuvo išimtis - pašnekinus priliuoksėjo su manim žaisti.
 atsisveikindamas krimstelėjo į suknelės skverną. draugiškai.