the days belong to you

music: Low Roar - Just A Habit

šis vaikinas trečiadienį surengė mini koncertą prie G9 Coffee Inn'o.
Tespėjau išgirsti tik paskutinę jo atliekamą dainą.

gyvenimas toks gražus, bet kartais taip sunku. velniškai. bet... man pavyksta apgauti aplinkinius! juhu... nors ir liūdnos išraiškos, bet laiminga čiauškalė. tarkim. manykit taip ir toliau. o toliau bus taip, kaip ir yra. seniai yra.

kažkada reikės susitvarkyti savo gyvenimą. linkusi atidėlioti nemalonius/skaudžius darbus.
o dabar... jau po vidurnakčio. su 24, Monika.

don't think much of it, 
the days belong to you

Sim

Gabija

Italų kultūros instituto kiemely

Cafe de Paris. Vokietija - Graikija 1:0

Piano man. Vokietija - Graikija 3:1

bonne nuit

peonies

music: Game & Watch - Clap Clap

Moni Mon Amie

merci ♥

music: Jack Colwell & The Owls - Far From View

įrašas, kurį nešiojausi galvoje/mintyse/širdyje kurį laiką, turbūt kokį mėnesį ar panašiai.

parašysiu trumpai. kurį laiką kartojuosi kai kurių tinklaraščių komentaruose, kad žmonės - lobis. žmonės - dovana. neįkainojama. padedanti mums tobulėti ir augti. natūralu, nors ir nesinorėtų, bet jei taip yra, turbūt taip turi būti - žmonės ateina į mūsų gyvenimus ir išeina, vieni anksčiau, kiti vėliau, kol kas dar gyvenu per mažai metų, kad galėčiau pasakyti, ar būna tokių, kurie pasilieka visada.
pamenu, su vienu žmogum kalbėjom, kad "tikrai palaikysim ryšį, tikrai tikrai".
bet žinok, nors ir neskaitai šito mano puslapėlio, kad jazminų arbata man dar kone ketverius metus priminė tave :) tik visai neseniai pagavau save, kad štai jau kurį laiką nebekelia tokių asociacijų... ką gi, memories fade.

po velnių, tų lobių mano gyvenime taip mažai.

ačiū, kad esat mano gyvenime.

ačiū, kad buvot.

thank you for being in my life. 

♥ for those who were and for those who still are.

le vélo!

music: Ariel Pink's Haunted Graffiti - Baby

jupy, kiek džiaugsmo! Galų gale radau dviratį, tiksliau jis rado mane. Pora mėnesių kaip pamišusi sekiau šį puslapį, pasidariau absoliučiai priklausoma nuo fb vien dėl dviračio paieškų, išslinkusi į miestą taip pat bent kartą griebdavau telefoną patikrinti, o gal koks žavuolis parduodamas! Ir kaip tyčia tomis dienomis, kai nepašniukštinėdavau, ir būdavo patalpinamas koks lobis, kuris, be abejo, kitą dieną jau būdavo "išriedėjęs". Taigi užvakar nebeapsikentusi pasibėdavojau minėto puslapio komentaruose po viena iš nuotraukų, ir ką gi ką gi, kitą dieną sulaukiu laiškučio, siūlančio man dviratį! Ačiū, Tomai! (sakė jį sugraudino mano istorija :)))) šmaikštuolis)

Šiandien mūsų pirmasis pasimatymas įvyko prie Tymo turgaus. Daviausi su juo po centrą kaip pamišusi :D
Sesės katė irgi jį atidžiai apžiūrėjo. Panašu, kad įvertino teigiamai.