2014 m. vasario 28 d., penktadienis

Sardegna, part (?)..






šiuo metu jau būčiau talpinusi nuotraukas iš Izraelio, deja, šios kelionės saugumo sumetimais teko atsisakyti, ir dėl to man tikrai labai gaila. gaila ir dėl tam tikrų dalykų, kurių aš neįvykdžiau savo gyvenime. gaila daugybės praleistų puikių progų, tačiau, kaip pasakė vienas protingas žmogus, kurio pavardės, vėlgi gaila, nepamenu, (citatą laisvai atpasakoju) "kiekvieną akimirką, padarydami tam tikrus pasirinkimus, mes negrįžtamai prarandame tūkstančius galimybių, tūkstančius savo gyvenimo scenarijų". ir iš tikro, tikiu, kad viskas, kas vyksta gyvenime, turi prasmę, visos praeities situacijos vienaip ar kitaip susijusios, ir visų mūsų gyvenimai taip stipriai persipynę ir turintys milžiniškos įtakos vieni kitiems... tad iš tikro nėra ko gailėti. viena, ko tikrai nebūčiau norėjusi - kelti didelio skausmo žmonėms, kuriems aš išties rūpėjau. tai vienintelis dalykas. BET. net ir tam tikri mano gyvenimo sprendimai, kurie, objektyviai žiūrint, nebuvo teisingi, davė ir kažko gero, išmokė, užaugino. visa yra patirtis. nebijokit klysti, nebijokit gyventi.

o aš toliau kuisiuos tarp savo daiktų, ieškodama diskų su kelionių nuotraukomis. iš kiekvienos parsivežu bent po tūkstantį.




















šitą šunelį "sutikau" ankstyvą rytą, betursendama senamiesčio link. pašnekinau jį, sakau "eime kartu". juokai juokais, bet jis, vis pakeldamas galvą į mane, visą kelią tipeno šalia. iki pat senamiesčio.

vietiniame turguje



tik taip ir "deginausi". juokiausi, kad mano įdegis ombre - priklausomai nuo kelionės metu dėvėtų suknelių ilgio oda buvo visų įmanomų tonų nuo rikotos baltumo iki švelniai rudos. po tos dienos mano baltoje nugaroje "apsigyveno" ovalas:)))




draugė prašė pririnkt jai akmenukų. tai vis iš kokios išvykos prigriebdavau vieną ir dar jį įamžindavau jo gimtojoje aplinkoje:) p.s. iš šios vietos matėsi Korsika. ar turėjo matytis. nebepamenu, kaip ten buvo.





skaniausias kada nors ragautas risotto su jūros gėrybėmis (tik įdomu, kad meniu rašo 15 eurų, o sąskaitoje - 30. ir taip ne viename restoranėlyje. turėkit omeny)






cannoli. na, su sicilietiškais nepalyginsi. bet suvalgiau.



ponia uolos dalelė iš Agrigento. tai pačiai draugei


beveik lindyhopas pagal veidrodinę kojų padėtį, o ir damos bateliai žavuoliški




vairuojant grotta di Nettuno link







2 komentarai: