2013 m. sausio 4 d., penktadienis

je voudrais...



per kūną perbėga malonūs šiurpuliukai bei sukyla spaudimas keletu atvejų - išgirdus/pamačius bet ką, kas susiję su Paryžiumi, ir aptikus antikvariatuose/sendaikčių turgeliuose/interneto platybėse ką nors tokio


šie 1920' batai... pasidėčiau į lentynėlę. man jų reikia


nuotraukos etsy






1940'





6 komentarai:

  1. Geriau jau investuok į potyrius, į tą patį Paryžių - potyriai net po daugybės metų nešiojimo galvoje atrodo puikiai, ko nepasakysi net apie metus avėtus batelius.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. tu teisus, Pauliau. kaži ar išvis kas nors už keliones gali būti geriau. bet nereiškia, kad reikia atsisakyti mažų silpnybių, nors jos ir ne tokios efektingos. tik, jei reiktų rinktis, be abejo, kalba kita.. nepirksiu aš tų batų :)))
      p.s. vakar labai sukrutau dėl bilietų į Paris. nepavyko prikalbinti draugės, tada galvojau, o gal vienai?.. bet būtų per daug liūdna, man reikia kompaniono :)

      Panaikinti
    2. Va va, taip ir plaukia galimybės pro akis laukiant "to" momento. Važiuoti su kažkuo kartu yra faina ta prasme, kad tada tik iš dalies važiuoji, nes iš dalies, to kito žmogaus dėka, pusė tavęs jaučiasi lyg niekur nebūtų išvažiavusi. Tuo pačiu, tu tik 50% atsiduodi naujai patirčiai, tai nežinia ar kompanija yra minusas ar privalumas. Jeigu tik ji priverčia pakelti sparnus, tada, aišku, privalumas :) Ita takes courage to be happy.

      Panaikinti
    3. taip, tik 50%, o žinant mane, tai gal net ir dar mažiau % :) keliaudama viena už niekieno nugaros nepasislėpčiau, tektų jau pačiai priimti kasdieninius iššūkius :)) būtų į naudą. na bet liūdna ir labai jau vieniša. kiekvienam pagal charakterį.
      bet metai dar tik prasidėjo, spėsiu (tikiuosi). kalbinau ne vieną žmogų, įvairių priežasčių buvo. iš tikro, ko laukti, imi ir vyksti. lyg būčiau pasiūliusi itin egzotišką ir sunkiai įgyvendinamą išvyką.. tokioj situacijoj vėl grįžtu prie minties "o gal ir viena nepražūčiau" :)

      Panaikinti
    4. nepabandysi - nesužinosi ;)

      Panaikinti
  2. Oi, kaip pažįstamas jausmas, aš taip pat esu įsimylėjusi Paryžių, ir kai prieš 3 metus ten buvome su vyru - "alpėjau" nuo visko - pradedant vitrinomis ir baigiant elementariausiu buvimu namie po visos dienos įspūdžių ir kelionių!!!Paryžius - nuostabus!!!!

    AtsakytiPanaikinti