2013 m. kovo 27 d., trečiadienis

bonne nuit



trečiadienio vakarai- vieni mėgstamiausių savaitėj dėl lindyhopo pamokos (kuri vyksta ir pirmadieniais, bet nebūna jokių lindy renginių) ir iškart po jos vykstančiu social'u viename klubelyje. grįžau prieš valandėlę išsitaškiusi ir ištaškiusi visas neigiamas mintis iš galvos; šokis - viena tų veiklų, kurių metu negalvoji apie absoliučiai nieka kita, tik tai, ką darai tuo metu, tobula, nežinau, kaip kitiems, bet man tokių akimirkų (ką čia akimirkų, valandų (vien trečiadieniais lindyhopo 'gaunasi' kokios 3 valandos non stop)), kai galva visiškai tuščia ir apie NIEKĄ pašalinio negalvoju, nebūna daug. nuostabu nuostabu. 
o ir kojukų raumenyno tvirtumas toks, kokį anksčiau turėdavau tik vasaros metu dėl važinėjimo dviračiu :)
ir nesišypsoti šokant neįmanoma.
(dabar masažuoju mimikos raukšles, kad nebūtų tokios ryškios)



          





2013 m. kovo 26 d., antradienis

moments





patiko mintis, kad į mūsų gyvenimus ateina ne tie žmonės, kurių mes norime, o tie, kurių mums reikia. jie skaudina, myli, moko, padeda, palieka. tam, kad taptume tokiais žmonėmis, kokiais turime būti.



šį tą "pataisius" gavosi valgomas, o ne geriamas:))) ir visai skaniai! rijau keturias dienas

šiandien atidariau kavos gėrimo trinant senamiesčio suoliukus sezoną


iki kol rasiu tobulą balto matinio stiklo apvalių lempučių girliandą

sekmadieniniai pusryčiai su sese "Briusly"


net sukvykiau pamačius šį Erikos ipad'o dėklą. ir aš noriu! (pirmiau reiktų ipad'o:)) )










2013 m. kovo 20 d., trečiadienis

dance/bonne nuit



                   
                             
pasikeiskit quality į 360p, nežinau, kaip įkelti su jau pakeista:)






2013 m. kovo 18 d., pirmadienis

kaip Monika visuomenę auklėja



prieš lipant į troleibusą mane iš trasos išstumia senutė. aš sakau garsiai (bet nepiktai) "kur braunamės!" ji man "aš gi senutė..." aš jai  "mandagumas amžiaus neturi". 
prisimenu ir pradedu žvengt. paauklėjau.


2013 m. kovo 15 d., penktadienis

.


bonsoir.
jau pakankamai seniai gavau iš flickr laiškutį, įspėjantį, kad "dalis" mano nuotraukų dėl neaiškių priežasčių iš privačių tapo viešai matomomis, dėl to jas flickr personalas, kaip gerbiantis mano privatumą, ištrynė. ok galvoju. ir tik dabar prabėgau per senus savo įrašus... na ką, vaikyti.  [iš tų įrašų, kiek peržiūrėjau] koks 80% mano blogo liko tuščias. gaila, labai gaila.

jei kam patiktų, ką pin'inu, galit mane follow'inti pinterest'e :))



2013 m. kovo 5 d., antradienis

everybody lies






praėjo kiek daugiau nei mėnuo, jaučiuosi gerai (dažniausiai), tačiau kartais palūžtu ir grįžtu prie seno 'gero' savęs ėdimo/graužimosi/nuoskaudų hiperbolizavimo. visko tiesiog buvo per daug vienu metu; nepamenu, kada būčiau jautusi (o gal niekad ir nebuvo tekę) tokį  atominį emocijų/minčių sprogimą savyje. stebiuosi, kaip mano kraujagyslės atlaikė tokį spaudimą ir adrenalino pliūpsnį; pyktis pasirodė daug vėliau (bet greit atslūgo), visų pirma, ką jutau  - milžinišką, tiesiog žodžiais neapsakomo dydžio nusivylimą. mano pasitikėjimas kitais žmonėmis sugriuvo su visais pamatais. galų gale supratau, kad viskas, ką kiekvienas iš mūsų turim - tai save pačius. tai vienintelė ir tikra atrama. turiu omeny, vienintelė. ir tikra.




 jei jau true red, tai tik Chanel







 Sim gražiai pasidarė sau ombre


ši ponia jau sunkiai mane atpažįsta (tik kai be ceremonijų pagriebus persimetu ją per petį, turbūt atsitokėja. nes sesei nepavyksta su ja taip pasielgt!)



 nauji draugai. rytais burkuoja, į mane miegančią žiūri ir nageliais skrebena per palangę. šįryt jų jau buvo trys