Rodomi pranešimai su žymėmis coffee. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis coffee. Rodyti visus pranešimus

2013 m. liepos 21 d., sekmadienis

célébrer la vie






ilgai svarsčiau, ar šiam įrašui reiktų atsirasti. 

iš tikro sunku rasti žodžius apibūdinti emociniam sunkumui, nugulusiam ant širdies man ir daugeliui kitų žmonių,  beveik ištisai apie tai galvoju ir dažnai apsipilu ašaromis, kaip baisu suvokti, kad kiekvieną akimirką tavo gyvenimas gali pasikeisti, šiandien ryte purškiant lietui, pasikinkiusi Žiuljeną, myniau į mišias, o dievai, kaip aš bijojau sėsti ant dviračio ir kaip aš seniai dalyvavau šiose bažnytinėse apeigose, rinkomės visi palinkėti sveikatos, stiprybės kovojant, ir kuo greičiau išgyti žmogui, buvusiam grupiokui, talentingam menininkui, kurio vestuvės turėjo būti vos už kelių savaičių, kaip baisu, kai nelaimė įvyko tada, kai jis mynė dviračiu, paėmęs savo ir savo sužadėtinės, mano mielos draugės, vestuvinius žiedus, ir kaip man šiurpas nuėjo per nugarą, kai sužinojau, kad ta baisi nelaimė įvyko lygiai tą valandą, kai aš jiems pirkau jų vestuvių dovaną, gumulas gerklėje, bet mes tikim, mes linkim, mes su Tavimi, Tu tik laikykis ir nepasiduok, Tu gali, mes žinom.


pasakysiu aš jums, draugai - švęskit gyvenimą, kiekvieną dieną
































2013 m. birželio 5 d., trečiadienis

petits moments et petit accident









ankstyvas sekmadienio rytas, minant dviratį. tobula.



šiandien įvyko petit accident. niekada negalima atsipalaiduoti iki galo, minant dviratį (vairuodama išvis milžiniškoje įtampoje būdavau, tiesa, jau šešti metai, kai pūdau savo automobilį garaže, stupid me), nes visada turi bandyti nuspėti galimus aplinkinių veiksmus. jei pamatai vienišą bėgiką, dviratininką ar pėstįjį, dar dar. bet kur du ar, dar blogiau - grupelė - lauk bėdos. tokia ir nutiko šiandien, minu sau maloniai dviračių taku paupiu tarp medžių, klausydama paukštukų švilpavimo, žiūriu - grupelė vyresnio mokyklinio amžiaus žmogiukų atlekia priešais. gražiai sau prasilenkiau beveik su visais, tvarkingai į tako pakraštį, kur ir priklauso, atsitraukus, bet užteko tik akimirkai žvilgtelt į šoną - ir BAC, į mane rėžėsi mergelė, kuri važiavo ne už savo draugės, o šalia. ir sau plepėjo. kaip skridau į pakrūmę! kaip tikras oiseau. gerai, kad link upės nenusiridenau, kas buvo visai realu. visa laimė, kad as savo senuku Žiuljenu puškavau į įkalnę sraigės greičiu, įvykio kaltininkė gi leidosi su vėjeliu nuo pakalnės ir jai nusileidimas ant žemės buvo šiek tiek mažiau sėkmingas nei man. apsiėjau su plačiu nubrozdinimu ties blauzdikauliu ir sumušimu po čiurna, kuris iškart patino (nelaimėlė ta mano kairioji čiurna), mano mielajam Žiuljenui, deja, baigėsi gerokai liūdniau, mano vintažinis dviratis krito nelygioje kovoje prieš šių dienų konstruktą. tikiuosi pavyks jį sutvarkyti. o ta mergina net neatsiprašė! šių dienų jaunimas :) jei su šia moksleivių kompanija nebūtų buvusi ir mokytoja, dievaži, būčiau ją ataudusi (žodžiais, be abejo). o jos klasiokai juokėsi iš jos "ir vėl vožeisi? į ką dabar atsitrenkei, ...? (pasakė dviračių bendramyniko vardą)". mergaitė gal ir turi kokių talentų, bet važiavimas dviračiu, akivaizdu, nepatenka į tą sąrašą. vardan visuomenės saugumo jai reiktų išvis mesti šį užsiėmimą.

o aš už pusvalanduko klibančiu ir visu kreivu, aplankstytu ir su kai kuriom nulūžusiom detalėm ir į kairę nepasisukančiu dviračio vairu jau lėkiau į šokių pamoką, kuri šiandien momentais buvo skausminga :) 
lyg maža dar šiandien  nuotykių - 2 valandas prašokau užsivilkus išvirkščią suknelę ir to nepastebėjau :D



patenkintas kukulis. ir Žiuljenas čia dar sveikas





tėtuks man paruošė kavukės ir šaukšteliu iškrapštė putai šypseną






labas ankstyvas rytas


kaip gražu šokantys žmonės. tango






2013 m. gegužės 31 d., penktadienis

blanc











papuošalas: Urtė Karalaitė






visi raštingi ir mokantys naudotis smart phone'ais, bet ką, po galais, reiškia ši terliūzė ant šaligatvių? daugumai žmonių šis ženklas - kaip koks kinų hieroglifas - absoliučiai nesuprantamas :)))



Moncytės sūrio pyragas. (žinau labai nedaug žmonių, kurie, kaip aš, apie save dažnai kalba trečiu asmeniu. gana keistas įprotis)




balandžio vidurys. tai, dėl ko susivėlinau su dviračių sezono atidarymu