2014 m. rugpjūčio 26 d., antradienis

petits moments. mano mažasis mielasis Vilniau





"labas rytas! aš jau jūsų pasigedau... kaip jūsų dviratis, ar pripūtėt padangas?" - klausia manęs spaudos kiosko fėja, kai atėjau pasipildyti savo e-bilieto.
"vakar nebuvo kaip jums pasakyti - jūsų mėlyna suknelė buvo prairusi ir ilgas siūlas kabojo! bet stovėjot pernelyg toli..."

ir daug kitų mažyčių mielų dialogų.
iškepsiu jai keksiukų.

miesto atmosferą kuria žmonės. be jų ir be asmeninių istorijų jis tėra gražus, bet paviršutinis, nepatirtas, neišgyventas.

taip jau pasitaikydavo, kad penktadieniais pirkdama "literatūrą ir meną" vis "pataikydavau" pas tą pačią moterį, kuri ilgainiui pradėjo mane atpažinti. ne kartą yra buvę, kad, užėjusi į kioską ir pamačiusi, kad jame šiandieną dirba ne ji, eidavau į kitą... rasdavau. džiugu, kad jau ilgą laiką ją galima sutikti viename ir tame pačiame:))

pažįstami nepažįstamieji - žmonių kategorija, su kuriais malonu susidurti ir palikti santykius toje erdvėje, toje situacijoje, neplėtojant jos ir nevystant bendravimo už tų mažų momentų ribų.

dažnai stebiu žmones, mėgstu tai daryti. kaip ir mintyse jiems linkėti visokių gražių dalykų. kurti istorijas apie juos bei įsivaizduoti, kokie gi jų gyvenimai. 

ir iš tikro kuo mažiau susierzini susidūręs su tokiais, su kuriais nenorėtum, ir kuo mažiau teiki tam reikšmės ir užmiršti apie juos tą pačią sekundę, tuo daugiau nutinka malonių mažų dalykų, praskaidrinančių visą dieną, o iš tikro daugiau nei dieną, nes gražūs nepažįstamųjų poelgiai šildo bet kada, kai tik juos prisimeni. ir nors kartais būna gaila, kad štai - išsiskirsit ir turbūt daugiau nebesusitiksit, bet galbūt tame ir nemaža dalis to gražaus įspūdžio, kuris galbūt ir būtų sugriautas. o gal ir ne.










tėtė apžiūrinėja mano šokių batelius


 prikepiau piknikui ant Lindyhop.lt stogo. žiūrėjom mokytojų,
 keliavusių po Ameriką (kai kurie ten viešėjo pusantro mėnesio) nuotraukas.
 kelis pavasario mėnesius trys mano rytai per savaitę prasidėdavo 7 ir 
tęsdavosi tame pačiame mano numylėtame klube. so fanatic.
(tėtė, pamatęs mano kojų raumenis, tada leptelėjo 
"ką tu su jom darai?" :D dabar gerokai praradus formą)





 truputį rūkas




 namų gamybos limonadas

beveik penklinė su natomis









4 komentarai:

  1. Rūkas! Koks tirštas ir nerealus :)) Aš kartais prasilenkiu su Tavimi mieste ir galvoju, kiek laiko praleidi centre... O piknikas ant stogo viena iš svajonių, čia koks pastatas? :) Gal buvusi Havana?

    Šaunu skaityti kaip žmogus aistringai pasakoja apie savo veiklą - lindyhopą :) Ir kad keliasi taip anksti dėl jo, labai motyvuojantis atsibudimas :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. taip, tokio rūko dar nebuvau mačiusi! taip buvo ankstyvą pavasarį...
      haha, centre praleidžiu pusę savo gyvenimo! ištisai makaluojuosi po jį.

      ir piknikas, ir privatūs naktiniai kino po žvaigždėmis seansai:)) mūsų klubas labai netoli Panoramos:)
      ir taip, atrasti savo taip stipriai mylimą veiklą yra nuostabus jausmas. motyvuojantis, uždegantis, teikiantis euforiją. kiekvienam žmogui linkėčiau to.

      Panaikinti
  2. Aš tai visada labai laukiu tavo įrašų, nes mane užburia mintys, ir nuotraukos. Ak, kokios gražios nuotraukos.
    Peržvelgusi nuotraukas pagalvojau, kokia graži mergina! Na, tikrai kokia Tu graži!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. kaip smagiai nuteikia žmonių komentarai, smagu, kai sureaguojama į mano retus įrašus, malonu pleptelti:) labai dėkoju už gražius žodžius! linkėjimai.

      Panaikinti