trečiadienio vakarai- vieni mėgstamiausių savaitėj dėl lindyhopo pamokos (kuri vyksta ir pirmadieniais, bet nebūna jokių lindy renginių) ir iškart po jos vykstančiu social'u viename klubelyje. grįžau prieš valandėlę išsitaškiusi ir ištaškiusi visas neigiamas mintis iš galvos; šokis - viena tų veiklų, kurių metu negalvoji apie absoliučiai nieka kita, tik tai, ką darai tuo metu, tobula, nežinau, kaip kitiems, bet man tokių akimirkų (ką čia akimirkų, valandų (vien trečiadieniais lindyhopo 'gaunasi' kokios 3 valandos non stop)), kai galva visiškai tuščia ir apie NIEKĄ pašalinio negalvoju, nebūna daug. nuostabu nuostabu.
o ir kojukų raumenyno tvirtumas toks, kokį anksčiau turėdavau tik vasaros metu dėl važinėjimo dviračiu :)
o ir kojukų raumenyno tvirtumas toks, kokį anksčiau turėdavau tik vasaros metu dėl važinėjimo dviračiu :)
ir nesišypsoti šokant neįmanoma.
(dabar masažuoju mimikos raukšles, kad nebūtų tokios ryškios)
labai smagiai visad žiūrisi lindy hop'as. ir jei kada nors mano mąstymas apsivers aukštielnikas ir nuspręs, kad man norisi šokti, tai tikrai tai bus būtent šitas šokis. žaviuosi, kaip žmonės moka išsitaškyti šokdami. kiekvienam savaip, matyt.
AtsakytiPanaikintiseniai svajojau šokti lindy, bet vis atsirasdavo priežasčių, dėl ko atidėliojau. bet man tai irgi buvo vienintelis "trokštamas" šokis (na, ir kiti džiazo šokiai patinka, čarlstonas pvz.). jokios salsos ir pan. niekad netraukė.
Panaikintidviračio mynimas, plaukams besitaršant vėjyje, ir nuotaikingasis lindyhopas - veiklos, kuriose ir sportas, ir džiaugsmas viename :)