2013 m. gegužės 13 d., pirmadienis

petits moments




vieni kitiems sakome per mažai gerų dalykų. 
(jų nepastebime, jų nėra, ar mums sunku tai išreikšti žodžiais?)
"žmogaus girti nereikia, nes tada jis nustoja progresuoti"
o aš manau, kad visame kame reikalingas balansas.
dažnas žmogus - pats sau didžiausias kritikas
 ir negailestingiausias teisėjas. 


kartais taip ir prasimurdai trečdalį gyvenimo nežinodamas, 
kad kažkas tave mėgsta, kažkam patinka tai, ką darai,
 kažkas linki tau gero ar kažkas [mažiau pažįstamas]
 atsimena, ką gero padarei jam 







kaleidoskopas be pabarstukų. vaizdai kuriami iš aplinkos. šie - mano sijono :)



žydi ir gimtuosiuos namuos




10 komentarų:

  1. Ir man vienas žmogus sako, kad jo negirčiau, nes jis išpuiks...ar gi sąžininga? Kai mane giria, aš tik dar labiau atsiskleidžiu, stengiuos nenuvilti. Gal nuo žmogaus priklauso, vienam nepatinka, kitam tinka... bet sutinku, jei pats žmogus savęs nedžiugina, tai bent kažkas iš šalies galėtų jo gerų savybių balanso tonusą kelt :}

    Ir pagalvojau, kad turi tikrą kaleidoskopą, aš jo noriu, bet neperku, nes atrodo - per vaikiška :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. be abejo, priklauso nuo žmogaus, kai kurie, atrodo, taip stipriai savimi patenkinti, kai, objektyviai žiūrint, galėtų būti šiek tiek mažiau :)) bet jei žmonės dažniau leistų vieni kitiems suprasti, kad jie kažkam rūpi ir yra svarbūs, kaži ar tai labai pakenktų.

      tik džiaugtis reiktų tokio pobūdžio vaikiškumu!!
      marš pirkt kaleidoskopo :))

      Panaikinti
    2. Teisingai, reikia imti pavyzdį iš vaikų, nes jie labai lengvai išsako "patinka" jausmus ir sako tai nuoširdžiai. O suaugę prisigalvoja kažkokių kiautų ir slepiasi po jais, neleidžia išsprukti geriesiems jausmams, lyg taupytų. :(

      Miela, kai žmonės palaiko mano vėjavaikiškumą, deja tėvai nuleidžia ant žemės :D

      Panaikinti
    3. Autorius pašalino šį komentarą.

      Panaikinti
  2. Tavo pamąstymai labai taiklūs! Sakyčiau, dažniausiai pasitaikantis variantas - sunku tai išreikšti žodžiais. Lietuvių metalitetas toks, neįprasta girti, o jei ir giri, ir tai turi padaryti kažkaip subtiliai. Nes vėl gi, lietuviai nepripratę juos girdėti ir nevisa žino kaip į juos reaguoti. Tai tikriausiai didžiausias sunkumas.
    Beet tikrai, geriau sakykim! Pasakyti kažką gero mums kainuoja tiek mažai, o, iš patirties sakau, kartais paprasti pastebėjimai verčia šypsotis visą dieną..
    Ta proga, pagyros tau - esi tikras įkvėpimas, tiek gyvenimo būdu, tiek stiliumi, tiek pamąstymais. Tik nenustok tobulėti!:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. tiesa, problema tiek ta, kad nelabai mokam sakyti vieni kitiems gražius dalykus, tiek ta, kad nelabai ir priimt juos mokam. aš asmeniškai beveik vienodai suglumstu tiek gavus kritikus, tiek pagyrimų. bet paprastai kritika arba išvis jokia reakcija "užima" 80% ar daugiau. o tai tikrai nemotyvuoja, atvirkščiai, tam tikrus žmones žlugdo (mane taip pat).
      juokingiausia, kai ką nors gero, pasakyto tam tikrų žmonių apie save, sužinai praėjus... kad ir 7 metams, kaip kad nutiko man. nu galvojau, jei būčiau žinojus tai tada, man tikrai būtų buvę truputį lengviau pakelti to laikotarpio sunkumus ir tai būtų įpūtę man pasitikėjimo savimi.
      čia ir auklėjimo dalykai. tėvai matyt bijo išpaikinti savo atžalas, nežinau, ar tai gerai, ar ne, ir nežinau, ar aš būčiau užaugus ne tokiu žmogumi, koks esu dabar, bet tarkim tada mažiau pagyrų yra į naudą :)))) (pasigyriau ką tik)

      labai ačiū už palaikymą!

      Panaikinti
  3. Labas, jau kurį laiką "seku" tavo blogą. Šitas įrašas kažkaip "susimavo" tai ką jau senai savį nešioju ir paprastais sakiniais pasakė ką senai norėjau pasakyti. Tavo įrašai įkvepia! nenustok, jeigu tik norisi (: gražau likusio pavasario!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. labas! malonu, kad palikai komentarą, ačiū už jį, už gražius žodžius ir linkėjimus! gražaus paskutinio pavasario mėnesio ir tau :)

      Panaikinti