petits moments/o padaryk laiminga

♫ ♪ V. Orantas - Ach, Jonai Jonai

tokios juokingos tos tarpukario Lietuvos dainos... bet mielos!

o šita man ypatingai smagi - tikrai šmaikščiai skamba

 būtent toks tekstas iš vyro lūpų...

per tokius speigus malonu prisiminti šiek tiek šiltesnes dienas :)

paskutiniąją rugpjūčio savaitę net du kartus vykau į Kauną

 (net, nes paprastai šiame mieste lankausi itin retai,

nesakysiu, kokiais intervalais).

 rankoje - ką tik Kauno Humanite įsigyta 

Whitney Chadwick knyga "Women, Art, and Society"

 su Sim taršėm midijas restorane Le Rouge. skanu! tik jų crème brûlée nuvylė.

 šioje spurginėje (Laisvės al. 84) mėgo lankytis mano mama studentavimo laikais. nuo tų dienų, panašu, nelabai kas pakitę, bet tai ir yra šios vietos išskirtinumas. jų varškės spurgos yra skaniausios kada nors kur nors ragautos! spurgų mėgėjos garbės žodis.

 prieš atbildėdama nesidomėjau tuo metu mieste vykstančiais renginiais, tad labai nudžiugau, netikėtai "aptikusi" šią parodą. o ekspozicijoje tarp gausybės daiktų pamačiusi lygiai tokias pat kortas, kokias man vaikystėje atidavė močiutė, tik kurias esu kažkur nugrūdusi, net kvyktelėjau, nes juk jos 1930ųjų!! iš Vakarų Europos! turiu lobį namie:)) tikėtina, kad ir mano turimosios buvo įsigytos Kaune (mano prosenelės sesuo - Kauno inteligentė. jos turėtą stalą esu įkurdinusi savo gūžtelėje. dievinu senus daiktus).

 "saugus" variantas sprendžiant, kur pietauti. Vilniaus "Radharanėje" esu pakankamai dažna lankytoja (savu laiku beveik visą meniu mokėjau mintinai), tad užsukau ir į Kaune esančią. 

Sriuba - Dalas

 ir mano mėgstamiausias Tamatar Sabdži. nors jau gana ilgą laiką atnaujintame meniu jo pavadinimas yra "Pomidorinis troškinys (Tamatar)", aš užsisakydama naudoju senąjį. kaip kokia užsispyrusi garbaus amžiaus Vilniaus senolė, kuri nereaguodama į [kai kuriais atvejais laaaaabai seniai įvykdytus] pakeitimus kvaksi, kad "šita aikštė ne Lukiškių, o Lenino!" :D

imbierinis kokteilis netilpo į kadrą.