souvenirs d'été II

                                            
                                                  ♫ ♪ London Grammar - Wasting My Young Years

mėgstu sutikti žmones, planuotai ar atsitiktinai, kurie yra mano bendraamžiai ir kuriuos atsimenu jaunesnius. stebiu juos, jų veidus, kuriuos jau pamažu keičia laikas, ir tai žavu, liūdnai gražu. kiekvieną etapą supranti kitaip, kai pats jį išgyveni, bet mes esam labai jauni ir tokiais jaučiamės, ir dar ilgai tokiais būsim. ir visgi, tos pirmosios mimikos raukšlytės ir akivaizdžiai brandesni bruožai.. ech :) 

tau kažkoks vertikalus brūkšniukas prie dešinio lūpos kampučio.
patryniau, ar tebėra, klausiu? tebėra, sako. pasičiumpu veidrodėlį ir pradedu juoktis.

 sveika apsigyvenusi mano veide, mieloji nenaudėle.
bet ji tau matosi ir kai nesišypsai! sako jis.
miela!

žmonės yra mieli. žmonės yra dovana. pastaruoju metu labai pagausėjo gretos tų, kuriuos vadinu 'epizodiniais bičiuliais', ir visi man jie mįslės, nepažinti, kai kurie jau truputį prisijaukinti, kai kurie prisijaukinę mane, ir tiesą sako tie, kurie į tam tikras mano išsakytas mintis replikuoja, kad 'gerai, kad išeina, užleidžia vietą naujiems. nes žmonės keičiasi, galų gale keitiesi ir tu pati'. kad ir pritartum tam, vistiek tą akimirką, kai supranti, kad tavo draugai tau tokiais nebėra, yra liūdna.

 Agnietės ir Rapolo Kivis! juokauju, kad ateis laikas, kai jie, mane išvydę, perbėgs į kitą gatvės pusę, nes su jais susidūrus tik pamoju rankute "labas!" ir kvykaudama puolu niurkyti Kivį. totali pamišėlė, jei kalbam apie vipetus, tas tai tikrai.

viena iš mano mylimiausiųjų. Sim

 trys paukštukai sklendžia

26 dar tik bus