žmonės mėgsta viskam galvoti pavadinimus. viską sudėlioti į atitinkamas lentynėles. jaučiuosi nebe taip užtikrintai, vadindamą ką nors "geru draugu". praktika rodo, kad žmonės dažnai pasielgia taip, kaip nesitikėtum. žmogus, kurį laikai geru draugu, pasielgia taip, lyg neįtikėtinai stipriai tavęs nekęstų. pagyvenusi moteris, kuriai neprašoma užleidau troleibuse savo vietą ir mintyse jau spėjau pagalvoti "dar viena iš tų 98%, kurie tokiais atvejais nepasako ačiū", pasisiūlo palaikyti mano turimus daiktus, šypsodamasi padėkoju ir atsisakau, o ji vistiek juos iš manęs paima, "тяжелo" sako ji, o aš svarstau, kad štai per sekundę spėjau charakterizuoti šią moterį, ir per sekundę ji visa tai sugriovė. taip, žmonės išties dažnai pasielgia taip, kaip iš jų nesitikėtum. kažkurią praėjusios savaitės dieną su Gabija pietavom Radharanėj lauke, kai į priešais esantį skverelį atitipeno maža mergytė su smuiku. dėmesį patraukė neatsiejamas Vilniaus personažas Ponas Dredas, kaip kad aš jį vadinu, jis praeidamas žvilgtelėjo į smuikeliu griežiantį vaikutį ir, kiek paėjėjęs, sustojo, pasidėjo savo nešulius ir... išsitraukė piniginę. negalėjau patikėti savo akimis. tai buvo taip gražu. tikrai, žmonės yra kur kas daugiau, negu etiketės, kurias kažkas kažkam prilipdo. žmonės kur kas daugiau, nei tai, kokie jie yra tą trumpą akimirką, kurią tu juos matai.
Bet iš tikrųjų, pirmiau pagalvojame, o tik tada pamatome, koks tas žmogus yra. Mane kartais apima kaltės jausmas, kad aš nepamatau žmoguje gerų dalykų, kuriuos jis su savimi nešiojasi. Bet tokie poelgiai, kaip čia pasakius... moko mus būti gerais :)
AtsakytiPanaikintimanau, kad ir tavyje žmonės nepakankamai mato gerų dalykų, tam tikra prasme mes visada liekame vieni kitiems svetimi, kad ir kokie artimi draugai būtume, turbūt sunku to išvengti, o ir negatyvūs bruožai galbūt kažkiek labiau pastebimi.. bet jei tai tampa tendencija, tada jau tikrai reiktų susirūpinti:)
Panaikintip.s. galbūt nuskambės kiek neįtikinamai, bet aš neseniai apie tave pagalvojau, kaži, ar tu dar apsilankai mano blog'ely, mat kažkada neatsakiau į tavo komentarą, tiesą, neatsakiau niekam, kas išsakė savo mintis po tuo įrašu, bet turėdama omeny, kad tu labai retai komentuoji, truputį susikrimtau, kad galbūt pyktelėjai ant manęs:)) ir štai, žiūriu - Indrės komentaras! viskas gud tada:))
Kaip puikiai tinka nuotraukos Tavo mintims! Kiekvienoje išvysti kažką kitokio, negu įprastai būna, kaip ir su žmonėmis. Kartais bijau savo žmonių elgesio, vien dėl to, kad nepažįstų netgi artimųjų iki galo, nes nežinia kaip jie gali pasielgti tam tikrą akimirką... :( ir toks nepasitikėjimo jausmas atsiranda, kad trugdo :/ Labai taikliai viską išsakei, puikūs pastebėjimai.
AtsakytiPanaikintidėkui, Viktorija:) paskutiniu metu galvoju, kad turbūt būtų paprasčiau gyventi, jei nieko nesitikėtum iš kitų žmonių ir niekas nieko nesitikėtų iš tavęs, kiek nusivylimų būtų išvengiama.
PanaikintiLabai gražiai rašai..aš ir pati dažnai pasvarstau ta tema, kurią šiame post'e palietei. tu man truputį primeni aktorę(čia komplimentas) nes būtent aktoriai stebi aplinką, jie mėgsta nagrinėti viską , viską kaupti ir vėliau išsilieti scenoje ar priešai kamerą, o ir nebūtinai ten ar ten..labai smagu, kad visai netyčiom užsukau. gal netyčiom užsuksi ir pas mane ir gal kažką atrasi sau mielo.gražios tau popietės.Eglė : )
AtsakytiPanaikintihttp://sleepy-dog.blogspot.com/
ačiū, Egle, už gražius žodžius. dėl pomėgio stebėti aplinką bei žmones - kaip pirštu į akį :) vėliau tam tikra forma kai kurie įspūdžiai ar mintys kažkiek atsiskleidžia kuriamuose darbuose (iliustracijose).
Panaikintibūtinai užsuksiu, ir tikiuosi dar ne kartą sulaukti ir tavęs!