kaip aš mėgstu žmones. svetimus mielus praeivius, su kuriais sujungia trumputė atsitiktinumo akimirka, artimus, tokiais tebesančius, ar kažkada tokiais buvusius, dabar beveik arba visiškai svetimus, tuos, kurie po tam tikro bičiulystės laikotarpio pasako tai, ko, supranti, nepasakoja kiekvienam, kai kažkuo svarbiu ir intymiu/jautriu pasidalina, tai sugraudina ir verčia pasijusti svarbiu ir reikalingu, kai pasako, kad bandė mokytis šokti lindyhopą iš video, kad galėtų nustebinti, kai po penkerių metų vėl kažkiek pradedi bendrauti su žmogumi ir galvoji, o dievai, tu toks savas, bet tuo pačiu toks svetimas, kai su tavim pasidalina savo vestuvių nuotraukomis pirma ir ilgametė meilė, kai išvyksta ir grįžta arba ne, dievai, kaip aš myliu žmones
Ieva pasikvietė į svečius "nuskalauti traumas" pyragu ir kava. po to ir martini
Pierre Ardouvin "Purple Rain"
kas tas ruzavas zmogus? nes maciau ir pas Dovyda ir suintrigavo?! o ta mano kaimyne kate tai creepy, siaip stebiuosi, kodel ji nuotraukoj tokia pozuotoja ir neziuri tiesiai i tave:D nes ji nuolat ziuri tik i ta puse, kaip jai kaklo nepaskausta??
AtsakytiPanaikintio siaip patiko postas, puse jo reportazas is mano virtuves, kurioj sia savaite nieks normalaus maisto dar negamino apart situ nesamoningu saldesiu:D
o kalbant apie zmones, tikrai man visad buvo idomus tas santykiu tarp zmoniu vystymasis. idomu kodel vienos draugystes rodos gali isgyventi bet ka, kad ir menkai palaikomos, taciau jos yra, egzistuoja ir visad yra jauciamas poreikis tuos santykius palaikyti, kad ir pusmeciais, o kitos staigiai ir intensyviai isiliepsnojusios ir uzgesta taip pat staiga, su trenksmu..:) abu atvejus teko patirti ir visad apie tai pamastau kodel taip nutiko/yra:) kodel vieniems santykiams kurti reikia daugybes pastangu ir laiko, o kitiems rodos neidedant jokio "effort" gali sau ramiai "count on them". as aisku siek tiek nukrypau i lankas, bet daugmaz i ta puse:D
ko nemiegi! ar taip vakarienė (tada jau naktipiečiai) ilgai užsitęsė? :D tas žmogus yra personažas! galvoju, gal šventė paskutiniąją 'laisvą' savaitę iki vedybų vyras, panašiausia į tai gal.
Panaikintigražiai įsikūrę jūs su Adomu! na, man visada gražu, kai sienos baltos ir baldai šviesūs, tai...:)) sekantis pasibuvimas bus pas mane!
nenukrypai, vistiek apie tą patį:)) sudėtingas dalykas tie santykiai tarp žmonių, bet toks žavus. gaila tam tikrų nutrūkusių ryšių, bet kai supranti, kad entuziastas juos palaikyti esi tik tu, tai pagalvoji, o kam tokia bičiulystė išvis? nereiktų per daug prisirišti prie žmonių, jei ateina ir išeina, o kad ir kaip būtų, kažką gero vistiek duoda ir kažko išmoko.
AGA, patraukė mano dėmesį Ievos graži graži sofa, įdomiausias staliukas!! :))
AtsakytiPanaikintiO žmonės, visada žinau, kad kiekvienas žmogus man palieka dalelytę savęs. Įsigeriu jo kvapo, minčių, pasaulėžiūros, net judėsių! Todėl, galima manyti, jog kiekvienas pažįstamas, draugas ar praeivis gali įnešti kažką į mano gyvenimą. :)
iš tikro pastebėjau, kad bendraudama su tam tikrais žmonėmis, kažkuom truputį susitapatinu su jais, be abejo, visada išlieku tokia, kokia esu, tačiau su, pavyzdžiui., greitakalbe tarškančia pažįstama greičiau kalbu ir aš, ir t.t., ir pan., visai įdomus reiškinys :)) kažkada seniai seniai negerdavau arbatos be cukraus, tačiau siurbčiodama ją su draugais, kurie cukraus į ją neberia, nesaldindavau ir aš, nes taip man būdavo smagu, taip norėdavau "palaikyti kompaniją" :) kol galų gale išvis jo nebededu į arbatą jau nemažai metų. pietaudama su vegetarais mėsos nesirenku ir aš, ir pan.
Panaikintiir taip, be abejo, dauguma įneša kažką savito ir kažkuom praturtina.
love your "purple rain" pic http://differentcands.blogspot.kr/2013/06/whatiwear-fashion-gathering-in-seoul.html
AtsakytiPanaikinti